Sveikų santykių palaiminimas

Tai, ko mes siekiame nuveikti gyvenime ir ką iš tikrųjų darome, kartais yra du skirtingi dalykai. Tai, ką bandome, bet nepasiseka, gali sukelti savęs pasmerkimą ir kaltės jausmą; tai apima sėkmingų draugysčių ir laimingų santuokų kūrimą. Nutrūkę santykiai sukelia emocinį skausmą ir liūdesį; palikti jų pėdsaką už mūsų nėra tai, ko Dievas nori iš mūsų. Jo Žodžio taikymas šioje srityje neleidžia mums per daug gailėtis savo gyvenimo pabaigoje.

Vienas dalykas yra girdėti ar skaityti, ką Dievas sako apie nutrūkusių santykių atkūrimą; kitas dalykas yra tikėti tuo, kad tai būtų galima pritaikyti praktiškai. Skyrybos, susvetimėjimas ir išsiskyrimas aplink mus yra tai, ką pasaulis sako esant norma. Kad pradėtume gydymo procesą, turime žengti pirmąjį žingsnį tikėdami, nepaisant to, ką sako pasaulis. “Dabar tikėjimas yra pasitikėjimas tuo, ko tikimės, ir užtikrintumas dėl to, ko nematome“ (Hebrajams 11:1, MŽNV). Galime būti tikri, kad Dievas nori įsitraukti į visus mūsų sugriuvusius santykius ir vėl juos atkurti.

Nuolatinė kritika griauna santykius, o nutrūkę santykiai, kuriuos matome aplinkui, prieštarauja Dievo Žodžiui. Galbūt matėme vienišų tėvų namų ūkį ir manėme, kad taip baigėsi visos santuokos. Tokio mąstymo įtraukimas į savo suaugusiųjų santykius turi niokojantį poveikį. Norėdami nutraukti šį ratą, turime judėti į priekį tikėdami, kad Dievas nori mums tik geriausio, ne ką galime pamatyti šiuo metu. “Nes mes einame tikėjimu, o ne regėjimu“ (2 Korintiečiams 5:7).

Kai pasitikime tuo, ką Dievas mums sako apie santykius, kurių Jis nori, kad mes turėtume; Jis padarys niekada nuvylė mus. Leidimas Jam paveikti šią sritį, išvarant kritikos dvasią, sukelia pokyčius, kurie prieštarauja loginiam samprotavimui; tai bus kažkas, ko mes negalime pripažinti. Nepaisant to, prie ko esame pripratę, pradėsime suprasti, kaip atrodo dievobaiminga draugystė. "Neapsimesk, kad myli kitus. Tikrai myliu juos. Nekenčia to, kas negerai. Tvirtai laikykitės to, kas gera. Mylėkite vienas kitą nuoširdžiai ir mėgaukitės gerbdami vienas kitą" (Romiečiams 12:9, 10, NLT).

Pasauliniai santykiai gali būti kuriami iš baimės likti vienam, poreikio kontroliuoti kitus, motyvacijos pasinaudoti kuo nors kitu ar dėl kitų savanaudiškų priežasčių. Tačiau jiems pasiseks tik tada, kai jie bus įsišakniję Dievo meilėje. Ši meilės rūšis nesavanaudiškai iškelia kitus prieš save; o ne jausmas, tai yra sąmoningas mūsų sprendimas. Dieviška draugystė naudinga abiem pusėms. "Kai geležis galąsta geležį, taigi draugas paaštrina draugą" (Patarlių 27:17, NLT).

Visų kitų sėkmingų draugysčių būtina sąlyga – pirmiausia draugauti su Dievu. Tikėjimas Jo meile us pririša mus ir leidžia būti gerais draugais kitiems. “Ir mes pažinome ir įtikėjome ta meile, kurią Dievas mums myli. Dievas yra meilė; o kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, o Dievas jame... Mes jį mylime, nes jis pirmas mus pamilo“ (1 Jono 4:16, 19). Asmeniniai santykiai su Juo leidžia mums pristatyti pasauliui savo geriausius.

Nė vienas iš mūsų nėra tobulas; to pripažinimas išryškina atleidimo poreikį. Kiekvienas daro klaidų, bet tie klaidos neturi sugriauti mūsų santykių. Mes atrandame tikrą džiaugsmą, kai išmokstame pažvelgti į kitų klaidas ir pamatyti draugus, kuriuos Dievas į mūsų gyvenimus įtraukė tokius, kokie jie yra – dovanas iš Jo.